Protingai įrengtas balkonas gali tapti papildomais kvadratiniais metrais lauke ir reikšmingai pakeisti namų pojūtį. Arba priešingai – tapti problema, jeigu prigrūdamas daiktų negalvojant, kam ši erdvė iš tiesų bus naudojama. Specialistai pastebi, kad įsirengiant balkoną dažnai daroma ta pati klaida – ilgainiui iš poilsio erdvės jis gali virsti papildomu plotu daiktams laikyti.
Reikia atsispirti norui turėti viską
Architektė ir interjero dizainerė Viktorija Puodžiūtė-Jurkšaitė pabrėžia, kad pirmiausia verta atsakyti į klausimą, kam balkonas iš tiesų bus naudojamas. „Ne viskas, kas telpa balkone, iš tiesų jame yra reikalinga“, – sako ji.
Architektė primena, kad viena dažniausių klaidų – noras į nedidelę erdvę sutalpinti per daug funkcijų: ir valgymo zoną, ir poilsio kampą, ir augalus, ir sandėliavimo sprendimus. Tokiu atveju balkonas greitai tampa sunkiai naudojama erdve.
„Omberg Group“ komercijos direktorės Juditos Gedutienės teigimu, būtent todėl naujuose būsto projektuose vis svarbiau įvertinti, kokį kasdienį gyvenimą leidžia kurti papildomos lauko erdvės.
„Balkonas yra maža, bet svarbi namų dalis, suteikianti galimybę būti lauke neišeinant iš namų. Tokiuose projektuose kaip „Elzė“, apsuptame gamtos, balkonas gali tapti natūraliu šio gyvenimo būdo tęsiniu – vieta, kurioje galima pradėti rytą, pailsėti po darbo ar tiesiog stebėti aplinką“, – pabrėžia J. Gedutienė.
Svarbu įsivertinti, kokios erdvės norima
Pasak architektės V. Puodžiūtės-Jurkšaitės, balkono jaukumą dažniausiai sukuria ne daiktų kiekis, o aiški paskirtis ir keli tiksliai parinkti elementai. Vieniems tai gali būti vieta kavai, kitiems – nedidelė žalioji zona, tretiems – ramus kampas skaityti ar pailsėti po darbo.
„Smagu, kai žmonės mato balkoną kaip tiltą tarp gamtos ir namų, o ne papildomą sandėliuką. Pora patogių krėslų, keletas augalų ir galbūt stilingas mikrošiltnamis naminiams pomidorams – viskas, ko reikia balkone tam, kad būtų gera išgerti rytinę kavą, pasimėgauti vakariniu poilsiu ar tiesiog keliomis minutėmis gryname ore“, – teigia V. Puodžiūtė-Jurkšaitė.
Anot J. Gedutienės, būtent toks požiūris matyti ir pirkėjų pasirinkimuose. „Elzės“ pavyzdys rodo, kad pirkėjai vis dažniau vertina visą gyvenimo kokybės paketą – racionalią kainą, patogų išplanavimą, funkcionalias erdves ir galimybę turėti daugiau ryšio su aplinka.
Saulės gali būti ir per daug
Vis dėlto net ir gerai suplanuotą balkoną galima sugadinti netinkamais sprendimais. V. Puodžiūtė-Jurkšaitė atkreipia dėmesį, kad viena svarbiausių praktinių detalių – balkono kryptis. Pietinėje ar vakarinėje pusėje esantis balkonas vasarą gali stipriai įkaisti, todėl jame ne visada bus malonu būti dienos metu. Tokiais atvejais svarbu iš anksto galvoti apie pavėsį, augalus, tekstilę ir kitus sprendimus, kurie padėtų reguliuoti saulės kiekį.
„Jei balkonas rytinėje ar pietinėje pusėje, verta pagalvoti apie stilingą lauko užuolaidą ar širmą apsaugai nuo saulės – bet būtinai pasitarus su vystytoju ar namo architektu, kad fasado sprendimai būtų vientisi ir malonūs akiai. Juk visi norime kuo daugiau ramybės ir kuo mažiau vizualinio triukšmo“, – primena architektė.
Naujuose kvartaluose tai ypač svarbu, nes architektūrinis vientisumas yra namų kokybės dalis. Pavieniai, tarpusavyje nederantys sprendimai – skirtingos uždangos, atsitiktiniai tentai ar iš lauko matomos sandėliavimo lentynos – ilgainiui gadina visą namo vaizdą.
„Kai projektuojame būstą, žiūrime ne tik į tai, kiek kvadratinių metrų yra bute, bet ir į tai, kaip tie kvadratiniai metrai veikia kasdienybėje. Geras išplanavimas reiškia, kad nėra prarastų erdvių, o balkonas tampa natūraliu buto tęsiniu. „Elzėje“ būtent tai ir vertina pirkėjai – racionaliai suplanuotus 3–4 kambarių butus, kuriuose šeimai svarbi ne vien kambarių skaičiaus eilutė plane, bet ir tai, kaip patogiai galima gyventi“, – sako J. Gedutienė.
Komfortas neturi tapti galvos skausmu kaimynams
Svarbu nepamiršti ir kaimynystės. Balkonas daugiabutyje nėra visiškai privati, nuo aplinkos izoliuota erdvė – garsai, kvapai ir dūmai gali lengvai pasiekti šalia gyvenančius žmones. Todėl specialistai atsargiai vertina kepimą ant grilio balkone.
Kieto kuro kepsninės daugiabučių balkonuose nėra tinkamas pasirinkimas dėl priešgaisrinės saugos. Elektriniai griliai kai kuriais atvejais gali būti naudojami laikantis gamintojo instrukcijų, namo taisyklių ir saugumo reikalavimų, tačiau net ir jie gali kelti nepatogumų kaimynams dėl kvapų ar dūmų.
Pasak V. Puodžiūtės-Jurkšaitės, balkonas šiandien turėtų būti suvokiamas ne kaip vieta atsitiktiniams daiktams, o kaip nedidelė, bet kokybiška poilsio zona. Todėl verta vengti atsitiktinių baldų, kurie nėra pritaikyti lauko sąlygoms ar konkrečiai erdvei. Per didelis stalas, nepatogios kėdės, daug vazonų ar sandėliavimo dėžių greitai sukuria ankštumo įspūdį. Balkone dažnai geriau veikia ne gausa, o keli gerai apgalvoti sprendimai.