Rugsėjį naujų butų rinka Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje po vasaros suaktyvėjo – visuose miestuose pardavimų buvo daugiau nei rugpjūtį. Vilniuje rinka priartėjo prie pernykščio rugsėjo tempo, Kaune atsigauna ekonominės ir prestižinės klasės paklausa, o Klaipėdoje mažesnės apimties rinką toliau formuoja pavieniai prestižinio būsto projektai. Kaunas toliau rodo pranašumą prieš sostinę, nes šiame mieste pigesnis ne tik ekonominės klasės būstas, bet ir mažesnis skirtumas tarp ekonominės ir prestižinės klasės būsto kainų.
Lyginant šių metų ketvirčius, Vilniuje ir Kaune pardavimai mažėja jau trečią ketvirtį iš eilės, o Klaipėdoje išlieka stabilus svyravimas.
Sostinėje rugsėjį parduoti 407 nauji butai – 6,5 proc. daugiau nei rugpjūtį. Tai kiek mažiau nei pernai rugsėjį, kai buvo parduota apie 420 būstų, tačiau rinka išlaiko panašų tempą. Pirkėjai renkasi iš gerokai platesnės pasiūlos: mėnesio pabaigoje Vilniuje buvo 6 131 neparduotas butas – 2 proc. daugiau nei rugpjūtį. Aktyviausiais rajonais tapo Šnipiškės, kur parduoti 46 butai, Vilkpėdė – 45 butai ir Pašilaičiai – 43 butai.
„Rinka sugeria naują pasiūlą, tačiau sprendimai priimami atsargiau ir labiau įvertinus konkretaus projekto vertę. Pirkėjui šiandien svarbus ne tik rajonas ar kaina už kvadratinį metrą, bet ir būsto funkcionalumas, projekto aplinka bei vystytojo patikimumas“, – sako „Omberg Group“ komercijos direktorė Judita Gedutienė.
Kaune rugsėjį parduoti 92 butai – 8,2 proc. daugiau nei rugpjūtį. Pasiūla per mėnesį padidėjo 6,9 proc. ir pasiekė 1 305 butus. Mieste ryškiausiai keitėsi paklausos struktūra: ekonominės klasės dalis pakilo nuo 32 iki 44 proc., prestižinės – nuo 20 iki 23 proc., o vidutinės klasės dalis sumažėjo. Tai leidžia kalbėti apie platesnę rinką nei Vilniuje: pirkėjai gali rinktis tiek įperkamesnį pirmąjį būstą, tiek kokybiškesnį ir brangesnį būstą, nes kainų skirtumas tarp segmentų dar nėra toks didelis.
Klaipėdoje rugsėjį parduoti 33 butai – 6,5 proc. daugiau nei rugpjūtį. Vis dėlto šio miesto rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į mažą rinkos apimtį: net 70 proc. pardavimų teko prestižinei klasei. Tai labiau atspindi konkrečių projektų ir pajūrio būsto paklausą nei bendrą visos rinkos kryptį.
Per tris metų ketvirčius rinka iš labai aktyvios metų pradžios perėjo į labiau subalansuotą etapą. Vilniuje pirmąjį ketvirtį parduoti 1 684 butai, antrąjį – 1 441, trečiąjį – 1 245. Kaune ir Klaipėdoje pardavimų dinamika labiau svyravo, tačiau rugsėjis abiejuose miestuose patvirtina, kad vasaros sulėtėjimas buvo sezoninis, o ne paklausos išnykimas.
„Rugsėjis rodo, kad pirkėjai grįžo į būsto rinką po vasaros, tačiau sprendžia kur kas selektyviau. Vilniuje pasirinkimas išlieka platus, Kaune matome paklausą tiek įperkamam, tiek aukštesnės klasės būstui, o Klaipėdoje rinkos rezultatą stipriai lemia pajūrio ir investicinio būsto projektai. Todėl šiandien jau nebeužtenka vien patekti į rinką: lemiamais kriterijais tampa kokybė, funkcionalumas ir vystytojo patikimumas“, – apibendrina J. Gedutienė.