Kiekvieną vasarą išgyvename karščio bangas, dėl kurių vis daugiau žmonių įsirengia savo namuose kondicionierius. Tačiau retas skaičiuoja būsimas elektros sąnaudas, kurios priklauso ne tik nuo perkamo įrenginio galingumo. Analitikų teigimu, karštą vasarą senos statybos 50 kv. m. buto vėsinimas vasarą papildomai gali sunaudoti elektros net tris kartus daugiau nei analogiško ploto naujos statybos butas.
„Be abejo, kiekvienas butas individualus, kaip ir kondicionierius – skiriasi galingumas, kondicionierių efektyvumas, todėl mūsų skaičiavimai turi paklaidą. Vis tik imant kelis vienodus rodiklius ir namų energines sąnaudas, galima palyginti vidutines sąnaudas.
Kondicionierų daugėja ir naujos statybos būstuose, ir senesnės statybos namuose. Pastarųjų energinė klasė žemesnė, nei statomų šiuo metu, todėl akivaizdžiai skiriasi ir juose veikiančių oro kondicionierių energijos sąnaudos“, – sako „Omberg Group“ Plėtros ir Komercijos direktorė Ieva Genevičienė.
NT plėtros bendrovių „Omberg group“ analitikai išvedė formulę, leidusią palyginti oro kondicionieriaus sąnaudas ir kaštus įvairiomis sąlygomis. Didžiausią įtaką jiems turi lauko temperatūra bei paties kondicionieriaus modelis, tačiau skaičiavimai parodė, kad namo būklė – beveik tiek pat svarbi.
„Matuodami oro kondicionieriaus sąnaudas palaikant įprastą kambario temperatūrą, kaip atskaitos tašką rinkomės šiuo metu baigiamą statyti aukščiausios, A++ energinės klasės „Bajorų lajų“ projektą Vilniuje ir vidutinį buto plotą (50 kv. m.), tuo tarpu žemiausia energinė klasė, kurią galime įvertinti, yra G. Dažniausiai tai daugiabučiai, statyti prieš 50-60 metų.
Tokio pat oro kondicionieriaus elektros energijos sąnaudos tarp šių dviejų klasių būstų skiriasi trigubai. Kitaip tariant, senos statybos butą atvėsinti kainuoja trigubai brangiau, nei šiuo metu statomus aukščiausios energinės klasės butus“, – aiškina I. Genevičienė.
Ekspertai taip pat įvertino ir populiariausių sostinėje, sovietmečiu statytų D ir E bei nuo 2006 m. pradėtų statyti C energinio efektyvumo klasės butų sąnaudas.
„Omberg group“ analitikų skaičiavimu, atvėsinti A++ energinės klasės 50 kv. m. butą vidutiniškai reikia apie 2,5 kWh elektros energijos, A ir B klasės – 3,5 kWh, C – 5 kWh, D ir E – 6,5 kWh, o F ir G klasės – 7,5 kWh elektros energijos per valandą.
„Tokie reikšmingi skirtumai susidaro dėl itin besiskiriančių reikalavimų medžiagų kokybei ir sienų, stogų, grindų, langų pralaidumui ir šiais laikais prieinamų technologinių sprendimų pastovaus mikroklimato bei temperatūros palaikymui, kuris žiemą reikia bute sulaikomą šilumą, vasarą – vėsą.
Iki 2006-ųjų, reikalavimai energiniam efektyvumui buvo itin žemi, todėl ir seniau statytuose namuose gyvenantys žmonės susiduria su įvairiais dėl didelio pralaidumo kylančiais nepatogumais visais metų laikais. Reikšmingą įtaką pastato energinė klasė turi ir šildymo, kitų sąnaudų sąskaitoms“, – sako „Omberg Group“ atstovė.
Kiek kainuoja vėsi vasara?
„Omberg group“ skaičiavimu, jei oro kondicionierius kasdien veiktų 8 valandas per parą visą vasarą (90 dienų), A++ energinės klasės buto gyventojams tai reikštų papildomas 180 kWh sąnaudas, A ar B klasės – 252, C – 360, D ir E – 468, o F ir G – 540 kWh elektros energijos.
„Elektros kainoms nuolat keičiantis, ateities tendencijas nuspėti – sudėtinga, tačiau ekspertai vieningai teigia, kad karštesni orai lemia ir kainų augimą“, – teigia Ieva Genevičienė.
Taikant birželio vidutinę elektros energijos kainą (0,197 Eur/kWh), oro kondicionieriaus elektros sąnaudų kainos per visą vasarą skirtingų energinių klasių butuose gali skirtis nuo 35 iki 106 eurų.
„Matome, kad kainos šuoliai tarp energinės klasės tipų – gana reikšmingi. Pavyzdžiui, A++ energinės klasės buto gyventojams vėsi vasara kainuotų 35 eurus, o A klasės – jau beveik 50 eurų. Dvidešimties ar keliolikos metų senumo butuose gyvenantiems suma dvigubėja – 71 euras, o štai žemiausios, F ar G klasės kaštai viršytų ir 100 eurų“, – pasakoja „Omberg Group“ Plėtros ir komercijos direktorė Ieva Genevičienė.
„Omberg group“ ekspertai pastebi, kad oro kondicionierius – toli gražu ne vienintelis būdas atvėsinti namus, tam šiuolaikiniuose namuose kuriami ir kiti sprendimai, tokie, kaip rekuperacijos sistemos, šildymo siurbliai ar elementarus gyvenimas arčiau gamtos.
„Žaliosios erdvės natūraliai mažina temperatūrą, todėl ir gyvenimas šalia jų užtikrina didesnę kokybę. Vertindami ateities klimato perspektyvas, savo projektus stengiamės kurti itin arti gamtos: „Bajorų lajų“ naujakuriai gyvena visiškai šalia girios, „Vyšnių“ gyvenvietė Pilaitėje iš trijų pusių bus apsupta parko, šilo ir vyšnių sodo“, – teigia „Omberg Group“ atstovė.