Nors būstas – brangus ir ilgalaikis pirkinys, visgi įvairūs tyrimai pakartotinai atskleidė, kad vienas iš svarbiausių faktorių priimant sprendimą yra emocija. Ji dažnai vadinama jausmu „kaip namuose“. Psichologijos bei NT ekspertės paaiškino, kas iš tiesų slypi po šiuo jausmu ir kaip nesuklysti renkantis.
Mūsų sprendimai – emocionalesni nei manome
„Esame linkę manyti, kad sprendimus priimame racionaliai, ypač dažnai tai girdžiu kalbant apie naujų namų paieškas. Naujakuriams paprastai patariama nesivadovauti emocijomis, nes jos gali suklaidinti, o sprendimas juk – itin svarbus ir brangus.
Visgi emocijos atlieka itin svarbų vaidmenį kiekviename mūsų sprendime. Tai jau daug kartų įrodė neurologijos mokslas. Pavyzdžiui, traumą patyrę žmonės, kurių smegenų kognityviniai centrai buvo atjungti nuo emocinių, negeba priimti net paprasčiausių sprendimų: kurį jogurtą valgyti ar kokios spalvos pieštuką pasirinkti“, – sako psichologė – psichoterapeutė, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja Irma Skruibienė.
Kad itin didelę reikšmę renkantis namus turi emocijos, rodo ir vienos iš didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovių „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovės Editos Gudauskienės patirtis.
„Nors iš pažiūros atrodo, kad naujus namus apžiūrinėjant vienoje ar kitoje erdvėje staiga kylanti emocija – visiškai neracionali, iš tiesų ji – gana nesudėtingai paaiškinama ir atskleidžia svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų ir sąmoningai atkreipti dėmesį sprendžiant dėl būsimos gyvenimo vietos“, – teigia E. Gudauskienė.
Pasak jos, jausmas „kaip namuose“ visų pirma atspindi fizinį saugumo ir komforto pojūtį naujoje erdvėje.
Svarbiausias poreikis – saugumas
Saugumas – pagrindinis reikalavimas, kurį keliame namams, teigia I. Skruibienė.
„Namų jausmas, kuris gali apimti naujoje erdvėje – tai asociacija su vaikystės prisiminimais. Jei vaikystės namuose jautėmės saugūs, mylimi, turėjome gerą santykį su tėvais ar globėjais, mūsų prisiminimuose tomis emocijomis nusispalvino ir erdvė, kurioje buvome.
Užaugę naujose erdvėse ieškome panašumų su ja. Kiekvienam iš mūsų tai gali būti skirtingi aspektai: spalvos, kvapai, garsai, vaizdas pro langą, konkretūs raštai, medžiagos ar net baldai, daiktai“, – sako psichologė – psichoterapeutė.
Ekspertės teigimu, tais atvejais, kai vaikystės namai kelia blogus prisiminimus, nesąmoningai imame ieškoti panašumų su kitomis erdvėmis, kuriose jautėmės gerai. Tai gali būti senelių, draugų namai ar net pačių vaikų susikurtos erdvės, kuriose jie galėjo būti savimi bei pasijusti saugūs.
Pažįstama – ne tik erdvė, bet ir aplinka
Dar viena svarbi aplinkybė, dažnai slypinti po jausmu „kaip namuose“, yra pažįstama aplinka.
„Geras pavyzdys čia – mūsų projektas „Bajorų lajos“. Pastebime, kad daugelis atvykstančių apžiūrėti savo būsimų namų yra vienaip ar kitaip susiję su šia miesto dalimi. Nemažai naujakurių jau yra gyvenę ar net šiuo metu gyvena Bajoruose, aplinkiniuose rajonuose, kiti nuo mažens yra įpratę gyventi gamtos apsuptyje, todėl pro langus atsiveriantis projektą supantis miškas jiems sukelia namų jausmą.
Ši tendencija matoma visuose projektuose. Žmonės gana retai kraustosi į kitą miesto pusę, kur kas dažniau stengiasi likti pažįstamoje aplinkoje, būsto ieško aplinkiniuose rajonuose“, – teigia E. Gudauskienė.
Pasak jos, pažįstama erdvė svarbi ne tik dėl racionalių aspektų, tokių, kaip žinomos parduotuvės, šalia gyvenanti šeima ar draugai ir panašiai, bet ir dėl jau minėto saugumo jausmo.
Tinkamus namus išsirinkti padeda emocijų analizė
Norint išsirinkti ar įsirengti tikrai jaukius namus, svarbu naujas erdves lankant apimančias emocijas nagrinėti, rasti jų priežastis.
„Dažnai klientai sako „man čia patinka“ ar „jaučiuosi čia gerai“, negalėdami tiksliai įvardinti, kodėl taip yra. Tuomet kviečiame juos susikoncentruoti į aplinką ir sąmoningai įvertinti, ar viskas joje atitinka būsimo gyventojo poreikius. Taip galime užtikrinti, kad žmogus naujuose namuose tikrai jausis gerai“, – sako „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
Panašią praktiką su savo klientais teigia taikanti ir I. Skruibienė.
„Leidžiamės į prisiminimų kelionę: kartu nagrinėjame, kuri konkreti erdvė žmogui kelia teigiamus prisiminimus, o ją atradę aiškinamės, kokios būtent jos detalės, ypatybės sukuria namų jaukumo, saugumo emociją. Tai žinodami, galime ir naujuosius namus išsirinkti bei įrengti būtent pagal šiuos požymius“, – dalinasi knygos „Namų psichologija“ bendraautorė.
Norint nesuklysti, svarbu ieškoti kompromiso
Pasak I. Skruibienės, pasikliauti vien tik emocijomis priimant sprendimą dėl naujų namų vis dėlto nereikėtų.
„Labai svarbu įsiklausyti į savo emocijas, tuo pat metu įvertinti racionalius būsto aspektus ir ieškoti kompromiso.
Tai – nelengva užduotis, bet itin svarbi, norint priimti teisingą sprendimą. Kompromisas gali būti ir toks, kad, jei nepavyksta rasti erdvės, kuri keltų namų jausmą, ją galima susikurti interjero detalėmis. Ypač – tais atvejais, kai savo prisiminimus įvertinę atrandame, kad saugumą vaikystės namuose mums simbolizavo ne pačios erdvės, bet spalvos, baldai ar kiti aksesuarai“, – sako psichologė – psichoterapeutė.