Gyventojų migracija miesto rajonuose turi aiškias tendencijas, paaiškėjo nekilnojamojo turto (NT) plėtros ekspertams išanalizavus turimus duomenis. Pastebėjus pasikartojančius sutapimus Vilniuje, psichologė aiškina, kad tai, ką laikome gera vieta gyventi, kiekvienam iš mūsų gali reikšmingai skirtis ir šis vertinimas yra paremtas ne vien racionalumu.
„Aplinkos psichologai, kalbėdami apie tai, kas svarbu mus supančiose erdvėse, dažnai mini saugumo, pastovumo bei smalsumo tyrinėti derinį. Viena vertus, mus traukia naujos patirtys, naujos erdvės, nauji iššūkiai, kita vertus, pastovumas, atpažįstamumas mums suteikia saugumo, stabilumo jausmą. O būtent šio patyrimo mes dažniausiai ieškome namų erdvėje bei ją supančioje aplinkoje“, – teigė psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė. Taip ekspertė aiškina NT plėtros bendrovių pastebėtą tendenciją – dauguma žmonių naujų namų ieško tame pačiame rajone, gatvėje ar net kvartale, kuriame gyveno anksčiau.
„Paskelbus apie naujo projekto pardavimus, didžiausio dėmesio bene visais atvejais jis sulaukia iš kaimynų. Ypatingai ši tendencija ryški sparčiai besivystančiuose, gerą infrastruktūrą turinčiuose rajonuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, Pilaitė. Tačiau noras gyventi įprastoje erdvėje, kaip rodo mūsų patirtis, būdingas visoms miesto vietoms“, – pranešime sakė NT plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.
Ši tendencija lemia, kad senesniuose rajonuose plėtojamuose naujuose projektuose paprastai įsikuria ilgamečiai tų rajonų gyventojai, senos statybos butus tiesiog iškeičiantys į naujus, labiau pritaikytus šiuolaikiniams poreikiams.
I. Skruibienės teigimu, prisirišimą prie gyvenamosios erdvės kuria kasdienė rutina bei įpročiai.
„Natūralu, kad gyvendami tam tikrame rajone priprantame prie jame esančių vietų, čia sutinkamų žmonių bei su šia miesto dalimi susijusios logistikos – pasivaikščiojimo vietų, darželių ar mokyklų, parduotuvių, maršrutų nuo namų iki darbo ar kitų svarbių taškų. Tokie, nors ir maži, kasdieniai atsikartojimai, mums tampa įprastais ritualais, suteikiančiais saugumo bei pastovumo jausmą“, – sakė psichologė psichoterapeutė. „Kalbėdamiesi su klientais ir analizuodami jų poreikius girdime, kad noras gyventi vienoje ar kitoje miesto dalyje yra tiesiogiai siejamas su kasdieniu komfortu, tokiu, kaip netoli esantys darželiai bei mokyklos, patogus susisiekimas su miesto centru ir žaliosiomis erdvėmis. Tačiau itin dažnai pasitaiko ir sunkiau išmatuojamas argumentas: noras gyventi į save panašių žmonių bendruomenėje“, – sakė E. Gudauskienė.
Ekspertės teigimu, šiuo atžvilgiu galima pastebėti tam tikrų skirtingų miesto rajonų charakteristikų: pavyzdžiui, Pilaitėje kurtis labiausiai nori jaunos šeimos ar vaikus auginti planuojančios poros. Tuo tarpu vietos arčiau centro ieško aktyvų socialinį gyvenimą vertinantys naujakuriai.
„Tai galima aiškinti ir racionaliai – infrastruktūros skirtumais: Pilaitė gali pasiūlyti mokyklas, darželius, patogias vietas apsipirkimui, laisvalaikiui ir laikui gamtoje prie namų. Tuo tarpu centrą supantys rajonai – kultūrinius renginius, kavines ir restoranus“, – teigė E. Gudauskienė.
Šie argumentai lemia, kad skirtingose miesto vietose kuriasi šiek tiek skirtingos bendruomenės, ilgainiui imančios formuoti ir paties rajono veidą bei jo infrastruktūrą. Tačiau vien tik racionalumu paaiškinti visų naujakurių pasirinkimų vis dėlto nepavyksta, pripažįsta „Omberg group“ atstovė.
Pasak I. Skruibienės, svarbu suprasti, kad kraustymasis į naujus namus gali būti nemenkas emocinis iššūkis.
„Žmonės skiriasi tarpusavyje – vieniems tokia patirtis bus lengvesnė ir smagesnė, kitiems tai gali būti ir nerimo bei įtampos pripildytas iššūkis. Kraustymasis gyventi į kitą vietą, ypač į kitą miestą ar netgi kitą šalį, mums vėlgi suteikia galimybę tyrinėti naujas erdves, išgyventi naujas patirtis, susidurti su naujais iššūkiais. Tuo pačiu, galime patirti ir nesaugumo jausmą, kada reikia priprasti prie didelių pokyčių“, – teigė psichologė psichoterapeutė.
Jos teigimu, saugumą naujoje erdvėje padeda kurti įprastos veiklos, pažįstami daiktai.
„Bet kokiu atveju, saugumą ir jaukumą naujoje erdvėje galime kurti perkeldami čia mums svarbius suvenyrus, kasdienybėje naudojamus daiktus, baldus, o taip pat pat mums įprastus kasdienius ritualus, tokius kaip vaikui skirta pasaka prieš miegą ar žinių klausymasis per radiją ar televiziją anksti ryte.
Ir, žinoma, itin svarbu patirti, kad mums brangūs žmonės ir toliau yra šalia mūsų, ar jei jie lieka kažkur toli – turime galimybę su jais išlaikyti ryšį, jei ir per nuotolį“, – pataria ekspertė.
E. Gudauskienė pritaria: klientų itin dažnai minimi sprendimai kuo greičiau naujose erdvėse pasijusti kaip namuose – mėgstamų ir pažįstamų baldų, daiktų, interjero detalių įkurdinimas jose.
„Dar neįrengtų butų apžiūrėti atvykę naujakuriai tarpusavyje aktyviai diskutuoja, kur turėtų stovėti vienas ar kitas jų turimas baldas, kurioje erdvėje bus patogiausia skaityti ar užsiimti kitomis jiems įprastomis veiklomis. Jau pirmosiomis akimirkomis prasideda širdžiai brangių namų kūrimo procesas, taip nepažįstamas erdves paverčiant savomis“, – sakė pardavimų ekspertė.