Besikeičiančios visuomeninės, sporto bei laisvalaikio erdvės, atsinaujinantys namų fasadai – tik dalis pokyčių, kuriuos Kaunas išgyvena pastaraisiais metais. Ne mažiau keičiasi ir komercinė miesto aplinka: ieškodamos naujos koncepcijos erdvių, įmonės vis dažniau migruoja iš prestižinėmis laikomų miesto vietų.
Besikeičiančius verslų poreikius puikiai iliustruoja rinkoje sparčiai išpopuliarėjęs „stock-office“ formatas. Tai – universalios patalpos, kuriose po vienu stogu telpa visa įmonei svarbi veikla: biuras, gamyba ir sandėliavimas, prekybinė ar ekspozicijos erdvė.
Poreikį diktuoja gyvenimas
Tendenciją patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas.
„Turbūt labiausiai pastebima išaugusi būtent „stock-office“ pasiūla. Matome, kad nekilnojamojo turto plėtotojai vis daugiau investuoja į universalaus dizaino komercinius-sandėliavimo objektus, kurie vėliau gali būti pritaikyti įvairioms mažoms įmonėms“, – sako miesto vyriausiasis architektas.
Vienas iš tokių komercinių patalpų pavyzdžių Kaune – šių metų kovą, adresu Taikos pr. 135D, duris atvėręs Taikos verslo parkas. Per keletą mėnesių jame jau įsikūrė bei baigia įsikurti dvidešimt įmonių, veikiančių skirtingose srityse – nuo mažmeninės prekybos ir e. komercijos iki paslaugų teikimo bei gamybos.
Pasak G. Barčausko, tokį poreikį formuoja pasikeitęs pačių verslų veiklos principas.
„Daugėja internetinių parduotuvių, įvairių nuotolinių veiklų, kurioms reikia daugiau sandėliavimo ir mažiau tradicinio biuro. „Stock-office“ formatas yra palyginti naujas reiškinys, tačiau matome, kad tokių objektų daugėja“, – sako G. Barčauskas.
Kalbėdamas apie „stock-office“ aktualumą, vyriausiasis architektas pabrėžia jo gebėjimą keistis kartu su rinka.
„Tai – universalus, lankstus formatas, kuris labai keičiasi ir reaguoja į rinką, situaciją, skaitmenines technologijas ir panašius dalykus. Tai labai lanksti erdvė, kuri prisitaiko prie kasdienybės – šiandien gali pasiūlyti vienokį naudojimą, rytoj jau kitokį. Ne veltui tokių objektų daugėja ir jie populiarėja“, – sako G. Barčauskas.
Miestui naudingiau, kai verslai – pasiskirsto
Klausimas, ar verslui būtina koncentruotis centre, aktualus ir pačiam miestui. Vyriausiojo architekto teigimu, komercija natūraliai traukia ten, kur daugiausia žmonių.
„Miestui turbūt būtų daug geriau, ir tas jau vyksta, kad komercinė veikla nebūtų koncentruota vienoje vietoje, o būtų kuo labiau fragmentuota, išmėtyta po skirtingas miesto teritorijas. Tuomet ir transporto situacija būtų efektyvesnė, būtų mažiau kamščių“, – aiškina G. Barčauskas.
Jis primena, kad kryptis įtvirtinta ir strateginiuose dokumentuose.
„Yra strategija, numatyta Bendrajame plane – orientuotis į pagrindines gatves, urbanistines ašis ir bandyti prie jų telkti veiklą. Tankinti gyvenamąją teritoriją derinant ją su komercija, nes komercija viena iš savęs negyvena. Todėl pagrindinės miesto ašys turėtų būti tos gyvybingiausios vietos“, – sako architektas.
Vis dėlto nutolimas nuo centro turi ir savo kainą – tokie objektai privalo pasirūpinti tuo, ką centre suteikia pats miestas.
„Nuo centro nutolusios teritorijos iš esmės nesikeičia – visada taip buvo ir turbūt dabar yra. Kuo toliau nuo centro, tuo labiau jos priklausomos nuo automobilių. Vadinasi, toks objektas turi turėti geresnę infrastruktūrą, inžinerinius tinklus, didesnes parkavimo aikšteles“, – akcentuoja jis.
Ką iš tikrųjų renkasi įmonės
Būtent čia išryškėja skirtumas tarp pačių „stock-office“ projektų. Formatas populiarus, tačiau įmonei, perkeliančiai veiklą, retai užtenka vien plikų sienų – patalpas paprastai reikia pritaikyti taip, kad jose vienu metu veiktų ir biuras, ir sandėlis, ir klientus priimanti ekspozicijos ar prekybos erdvė.
Judita Gedutienė, „Omberg Group“ komercijos direktorė, atkreipia dėmesį, kad Taikos verslo parko koncepcija išsiskiria tuo, jog galima lanksčiai prisitaikyti prie įvairaus dydžio ir poreikių verslų – nuo nedidelio biuro ar elektroninės parduotuvės iki didesnių sandėliavimo, prekybos ar gamybos paslaugų įmonių.
„Verslai toje pačioje lokacijoje gali vykdyti savo gamybinę, prekybinę ir net administracinę veiklą. Būtent dėl to čia formuojasi tokia įvairiapusė verslo bendruomenė“, – pasakoja J. Gedutienė.
Šiuo metu parkas gali pasiūlyti patalpas nuo maždaug 78 iki 3,7 tūkst. kv. metrų dydžio, kurios gali būti jungiamos ir pritaikomos pagal individualius nuomininkų poreikius. Parko komanda prisideda ir prie patalpų adaptavimo konkrečiai veiklai bei dalinio ar net baigtinio jų įrengimo. Taip, pasak J. Gedutienės, siekiama, kad nuomininkams nereikėtų taupyti komforto ar funkcionalumo sąskaita.
Akcentas – infrastruktūra
Vyriausiojo architekto minimas poreikis nutolusiems objektams turėti stipresnę infrastruktūrą praktikoje reiškia labai konkrečius dalykus: patogų privažiavimą, inžinerinius tinklus, erdvias stovėjimo aikšteles, apšvietimą, teritorijos priežiūrą, želdinius, aiškų pastatų ženklinimą ir pilonus, pagal kuriuos klientas randa reikiamą įmonę.
Pasak J. Gedutienės, būtent šioms detalėms rinkoje kol kas skiriama nevienodai dėmesio. Taikos verslo parke jos laikomos ne priedu, o viena svarbiausių projekto dalių. Čia įrengta patogi ir erdvi automobilių stovėjimo aikštelė, o susisiekimas patogus tiek iš centrinės Kauno dalies, tiek atvykstant iš kitų miestų.
„Nuomininkai vertina, kad patalpos yra individualios – nėra bendro naudojimo erdvių su administracija, todėl nereikia papildomai mokėti už bendrųjų erdvių elektrą ar kitus kaštus. Savo patalpas kiekvienas gali pasiekti 24/7“, – sako J. Gedutienė.
Įmonės taip pat išnaudoja patalpų funkcionalumą – galimybę jas sujungti ir praplėsti pagal savo poreikius.
„Gerosiomis patirtimis nuomininkai dalijasi iš lūpų į lūpas. Tai viena iš priežasčių, kaip per vos kelis mėnesius subūrėme tokią stiprią bendruomenę“, – priduria „Omberg Group“ komercijos direktorė.
Verslų augimui svarbu ir bendruomenė
Dar vienas aspektas, išskiriantis vienus projektus iš kitų – tai, kas vyksta po nuomos sutarties pasirašymo. Taikos verslo parkas neapsiriboja vien patalpų nuoma: čia aktyviai kuriama bendruomenė ir įgyvendinamos įvairios partnerystės bei iniciatyvos, o vystytojas prisideda ir prie nuomininkų tarpusavio bendradarbiavimo galimybių.
Viena ryškiausių Taikos verslo parko iniciatyvų – kartu su „Penaltee“ organizuotas gatvės meno renginys, kurio metu profesionalūs menininkai kūrybiškai papuošė daugiau nei 250 metrų ilgio verslo parko sieną.
„Ir ateityje planuojame bendruomenę telkiančias iniciatyvas bei renginius, kurie kurs papildomą vertę tiek esamiems, tiek būsimiems nuomininkams“, – teigia komercijos direktorė.
Kartu su verslais keičiasi ir aplinka. Teritorija nuolat vystoma – daugėja įsikuriančių įmonių, gerinama infrastruktūra bei aplinka, auga projekto žinomumas ir formuojasi vis stipresnė verslo bendruomenė.
„Mūsų tikslas – būti ne tik patalpų nuomotoju, bet ir ilgalaikiu partneriu verslui. Siekiame kurti aplinką, kurioje verslai gali augti, bendradarbiauti ir būti matomi“, – sako J. Gedutienė.
Taikos verslo parka vysto nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Omberg Group“. Parką sudaro keturi pastatai, kurių bendras plotas siekia beveik 9 tūkst. kv. metrų. Šiuo metu dar yra laisvų erdvių, siekiančių nuo 78 iki 3,7 tūkst. kv. metrų ploto.
Daugiau informacijos ir kontaktai: https://taikosversloparkas.lt/