Visi norime, kad namai būtų jaukūs ir brangūs širdžiai. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tokius namus dauguma tapatina su saugumu. Kas yra psichologinis saugumas ir kas šį jausmą sukelia namų aplinkoje, pasakoja NT ir psichologijos ekspertės.
Šių metų pavasarį NT plėtros bendrovių grupės „Omberg group“ užsakymu atliktame tyrime 7 iš 10 respondentų teigė, kad jaukūs namai pirmiausia yra tie, kurie yra saugūs. Tai – gana plati sąvoka, tvirtina „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.
„Saugumo jausmą kuriame dvejopai: tai – ir emocinis saugumas, įsikuriant nuosavuose, jaukiuose namuose, ir fizinis saugumas, renkantis atitinkamą vietą mieste, užsitikrinant gerą apšvietimą kieme ir panašiai.
Dar vienas visais laikais itin svarbus saugumo aspektas – gyvenimas glaudžioje bendruomenėje. Todėl bendruomenių kūrimas, bendravimui ir laikui kartu pritaikytų erdvių įrengimas yra svarbi kiekvieno plėtotojo užduotis“, ‒ tikina E. Gudauskienė.
Namai – lietuvių tvirtovė
Tarp Lietuvos gyventojų ir kitų pasaulio šalių gyventojų suvokimo apie namus ir jų saugumą esama skirtumų, teigia psichologė psichoterapeutė, tinklaraščio „Namų terapija“ autorė Irma Skruibienė.
„Neseniai tyrimai atskleidė, kad šiuo metu daugybėje kitų šalių žmonės sąvoką „namai“ suvokia abstrakčiau ir namų nesieja su konkrečia vieta. Jie namais vadina ir vietas kur einama išgerti kavos, pasivaikščioti, kur maloniai leidžiamas laikas vieniems ar su mums svarbiais žmonėmis“, – komentuoja psichikos sveikatos specialistė.
Kita vertus, pastebima, kad Lietuvoje namai kiek dažniau siejami su konkrečia erdve.
„Svarbu pabrėžti, kad mūsų tautiečiams svarbi konkreti asmeninė erdvė ir tai, kad ji būtų nuosava. Šį poreikį galima sieti su istorine namų netekties tema, kai daugybė mūsų tėvų, senelių ir prosenelių buvo ištremti ar įkalinti. Todėl lietuviai nuosavuose namuose iš tiesų jaučiasi saugiau“, ‒ sako I. Skruibienė.
Didelė vietos ir bendruomeniškumo reikšmė saugumui
Pasak psichologės-psichoterapeutės, namai – tai ta vieta, į kurią sugrįžę norime nusimesti socialines kaukes, atsipalaiduoti, pailsėti, atsitraukti nuo išorinio pasaulio įvykių, užsiimti širdžiai miela veikla. Tam, specialistės teigimu, ypač svarbus saugumo jausmas. Vis dėlto, jis namuose gali įgyti skirtingus pavidalus ir gali būti kuriamas įvairiuose etapuose – nuo namų vietos pasirinkimo iki smulkiausių interjero detalių.
E. Gudauskienė pastebi, kad namus besirenkantiems būsimiems naujakuriams būsto vieta ir reikiamų paslaugų prieinamumas iš tiesų dažnai yra aktualios ne vien tik dėl praktiškumo, bet ir instinktyviai patiriamo saugumo.
„Miesto gyventojai, norintys kuo geriau išnaudoti savo laiką ir namuose ilsėtis, siekia kuo arčiau namų turėti svarbiausias kasdienes paslaugas bei pramogas. Dėl šios priežasties pirmuose savo projektų aukštuose kuriame komercines patalpas parduotuvėms, kavinėms ir kitoms naujakuriams aktualioms paslaugoms“, – komentuoja „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
Ji pratęsia, kad vis didėjančiai daliai naujų namų ieškančių žmonių svarbūs ir geri santykiai su kaimynais, kuriuos užmegzti gali padėti tinkamai pasirinkto būsto aplinka.
„Matome, kad labai dažnai saugūs namai susiejami su stipria bendruomene bei gerais kaimynų santykiais. Todėl ir savo projektuose, tokiuose kaip „Skylum“, kuriame išskirtines bendras erdves, kuriose gyventojai iš tikrųjų norėtų burtis ir leisti laiką kartu – jaukius vestibiulius ir terasas su įspūdingais panoraminiais vaizdais“, – pasakoja E. Gudauskienė.
Saugumo jausmą kuria ir apgalvotas namų įrengimas
Pasak I. Skruibienės, nors dabar žmonės save laiko itin moderniomis būtybėmis, vis dėlto, aplinką mes patiriame panašiai, kaip ir prieš tūkstančius metų gamtoje gyvenę mūsų protėviai. Šias žinias galime panaudoti kurdami saugių namų interjerą.
„Pavyzdžiui, mes instinktyviai jaučiamės saugiau turėdami užnugarį ir matydami perspektyvą priešais save. Tad namuose verta įsikurti jaukią nišą, kambario kampe pasistatyti krėslą. Saugumo jausmui namuose įtakos gali daryti šiltas, šviesos-šešėlių žaismo turintis apšvietimas ir lenktos, švelnios, lengvai atpažįstamos formos“, – pataria I. Skruibienė.
Kuriant saugius namus, taip pat verta prisiminti savo vaikystę, teigia psichoterapeutė. Su mus globojusių žmonių suteiktu fiziniu ir emociniu saugumu susijusios patirtys daro didelę įtaką saugumo pojūčiui ir ateityje.
„Remdamasi seminarų metu dalyvių pasidalintomis patirtimis galiu teigti, kad saugumą ir meilę vaikystėje patyrusiems žmonėms namai dažniau asocijuojasi su santykiais juose, emocine atmosfera. Tada aplinka yra mažiau svarbi arba lengviau yra atrasti, kokios jos reikia.
Tad rekomenduočiau prisiminti, kas vaikystės namuose ar kitose reikšmingose erdvėse jums buvo gražu, svarbu, jauku: gal tai sienų spalvos, raštai, baldai, jų išdėstymas ar kitos, abstraktesnės savybės. Tikėtina, kad savo kuriamuose namuose atkartoję dalį šių, jums patiems kadaise buvusių svarbių detalių, padidinsite saugumo jausmą“, – pasakoja specialistė.
Tais atvejais, kai ankstyvoji patirtis labiau siejasi su nesaugumo išgyvenimu, namų jausmo kūrimui dar svarbesnė tampa simbolika, susijusi su tradicija, kultūra. Kaip pavyzdį I. Skruibienė pateikia namų židinį, kurio simbolis siekia senus laikus, kai mūsų protėviai susirinkdavo prie laužo pasišildyti, pasisotinti, apsisaugoti nuo tykančių pavojų ir, svarbiausia, pabūti kartu.
„Namų židiniu“, suburiančiu visus draugėn, šiuolaikiniame pasaulyje dažnai tampa stalas, aplink kurį susėda šeimos nariai ir draugai vaišėms ar tiesiog arbatos puodeliui, o galbūt ir televizorius, prie kurio visi susiburia „klausytis istorijų“, – sako psichologė-psichoterapeutė.