Nauji gyvenamieji kvartalai gali būti atpažįstami ne vien pagal adresą ar pastatų architektūrą. Ilgainiui jų tapatybę kuria ir išskirtinės detalės – parkai, laisvalaikio zonos, meno kūriniai bei kiti aplinkos akcentai. Pilaitėje „Omberg Group“ vystomame „Vyšnių“ kvartale tokiu ženklu tapo menininko Andriaus Žiedo sukurtos vyšnių skulptūros.
Jų pristatymas šią savaitę tapo proga į Vyšnių parką suburti aplinkinę bendruomenę, padiskutuoti ne tik apie skulptūras, bet ir kvartalo ateitį.
Tarp skulptūrų ir vyšnių parko
Šią Pilaitės vietą jau išskiria Vyšnių parkas – daugiau kaip 2,5 ha žalioji erdvė, „Omberg Group“ sukurta bendruomenei. Čia žydi ir uogas jau mezga lietuviškos vyšnių veislės – žagarvyšnios, „Notė“ ir „Vytėnų žvaigždė“, įrengti tvenkinys, takai, apšvietimas, dviračių stovai bei poilsio erdvės.
„Vyšnios“ kuriamos kaip vieta, kurioje gera gyventi kasdien ir kur išėjus iš namų yra ką veikti visais metų laikais. Vyšnių parkas buvo svarbi šios idėjos dalis – jis suteikia daugiau erdvės šeimoms ir visai bendruomenei. Šventė, skulptūrų atidengimas ir koncertas buvo proga žmonėms susitikti ne tik kaip kaimynams, bet ir kartu kurti šios vietos tradicijas. Skulptūros šią aplinką papildo emociniu, lengvai atpažįstamu ženklu. Norisi, kad žmonės jaustųsi gyvenantys savo charakterį turinčiame kvartale“, – sako „Omberg Group“ komercijos direktorė Judita Gedutienė.
Vyšnia – vasaros, sodo ir vaikystės simbolis
Skulptūrų autorius Andrius Žiedas daugiau kaip du dešimtmečius vadovauja savo įkurtai metalo ir dizaino studijai „Velnio kalviai“. Jo ir komandos darbai puošia Lietuvos bei užsienio viešąsias erdves, miestų aikštes ir privačias teritorijas.
Pasak autoriaus, vyšnių motyvas buvo natūrali „Vyšnių“ kvartalo pavadinimo tąsa, tačiau svarbiausia buvo ne iliustruoti pavadinimą, o sukurti aplinkai savą, gyvą akcentą.
„Vyšnia man pirmiausia asocijuojasi su vasara, sodu, vaikyste ir tuo paprastu džiaugsmu, kai gali nusiskinti uogą tiesiai nuo medžio. Metalas, priešingai, yra gana šalta ir sunki medžiaga, todėl man buvo įdomu šį kontrastą paversti kūrybiniu sprendimu – iš metalo sukurti objektus, turinčius lengvumo ir žaismingumo. Vyšnios šiek tiek pasvirusios, tarsi pagautos judesyje ar ką tik nukritusios. Norėjosi, kad jos neatrodytų pernelyg monumentalios, o žmogui keltų šypseną, smalsumą ir po kurio laiko tiesiog taptų sava kasdienės aplinkos dalimi“, – sako A. Žiedas.
Skulptūros pagamintos iš atmosferos poveikiui atsparaus rudinto plieno. Ši medžiaga pasirinkta ne vien dėl patvarumo – laikui bėgant jos paviršius ir spalva natūraliai keičiasi, todėl kūriniai kinta kartu su aplinka: vasarą gyvena tarp žalumos, rudenį susilieja su šiltomis gamtos spalvomis, o žiemą išryškėja jų forma.
Kokybė – ir pastatuose, ir bendroje aplinkoje
„Vyšnių“ kvartalas išsiskiria ne tik aplinka, bet ir mažaaukščiais, keturių aukštų pastatais, liftais, požeminiu parkavimu, želdynais, vidiniais kiemais bei paslaugų infrastruktūra.
„Statybų kokybė, kurios galutinį rezultatą šiandien matome kvartale, prasideda dar projektavimo etape – nuo sprendinių, lemiančių, kaip pastatas veiks po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų.
Mums svarbu kokybiškai įgyvendinti tiek tai, ką žmogus iš karto pamato savo bute, tiek tai, kas mažiau matoma: konstrukcijas, inžinerines sistemas, garso izoliaciją, bendrų erdvių ilgaamžiškumą. Todėl į statybų kokybę žiūrime plačiau – kaip į atsakomybę sukurti tvarkingą, saugią ir iki galo apgalvotą aplinką, kuri nenusidėvi iškart po projekto pabaigos“, – sako už statybų procesą tiesiogiai atsakingos bendrovės „Omberg Construction“ vadovas Povilas Žemaitis.
Kuriama pilnavertė gyvenamoji aplinka
Urbanistas, architektas ir „Bauland“ vadovaujantis partneris Donatas Baltrušaitis teigia, kad tokios iniciatyvos padeda gyvenamajam projektui tapti visaverte miesto dalimi.
„Gyvenamąją aplinką formuoja keli dėmenys – tam neužtenka vien privalomos infrastruktūros. Šaligatviai, apšvietimas ar parkavimo vietos yra būtini, tačiau vietos gyvybingumas atsiranda tada, kai sukuriama ir papildoma vertė: žaliosios erdvės, galimybė susitikti, sustoti, judėti pėsčiomis, leisti laiką su šeima. Parkas ir meno objektai šiuo požiūriu veikia kaip bendruomenės orientyrai – jie padeda naujam kvartalui tapti ne tik pastatų rinkiniu, bet ir vieta, su kuria žmonės pradeda sieti savo kasdienybę bei tapatybę“, – sako D. Baltrušaitis.
Bendruomenės šventėje pristatyti ir „Vyšnių“ kvartalo plėtros vizija. Bendrovės atstovų teigimu, tokie susitikimai svarbūs ne tik pristatant naujus projektus, bet ir palaikant ryšį su jau čia gyvenančiais žmonėmis bei aplinkine Pilaitės bendruomene.
A. Žiedas tikisi, kad vyšnių skulptūros ilgainiui taps natūraliu susitikimų tašku. „Būtų smagu, jei žmonės sakytų ne „susitinkam aikštelėje“, o tiesiog – „susitinkam prie vyšnių“. Tada būtų aišku, kad jos tikrai prigijo.“