Rusijos sukeltas karas Ukrainoje paveikė ir Lietuvos būsto pirkėjų nuotaikas – pastaruoju metu pastebimi gyventojų nuogąstavimai dėl projektų įgyvendinimo ir suplanuotų terminų, finansinių ateities galimybių. Priimant šį sprendimą, svarbu įvertinti kelias aplinkybes.
Būsto besidairančių klientų pasimetimas ir neužtikrintumas atsiranda dėl jausmų, kuriuos šiandien patiriame kiekvienas iš mūsų, teigia Edita Gudauskienė, NT plėtros bendrovės „Omberg“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
„Dabartinė situacija, panašiai kaip ir pandemijos atveju, yra beprecedentė, tad žmonės negali tiksliai prognozuoti, kaip ji toliau vystytis. Todėl natūralu, kad dėl susirūpinimo, įvairių dirgiklių ir baimės kyla didelis vidinis nerimas, kuris skatina daugiau laiko skirti artimiausiems šeimos nariams ir aplinkos stebėjimui. Visiškai suprantama, kad būstas tokiu metu nebelieka prioritetiniu pirkiniu ir yra atidedamas vėlesniam, emociškai ramesniam laikui“, – sako E. Gudauskienė.
Pasikeitė klausimai
Pasak E. Gudauskienės, prasidėjus karo sukeltam neapibrėžtumui žmonės nori sužinoti daugiau ir įvairesnės informacijos apie projektą – jo terminus ir statybų eigą.
„Anksčiau tai buvo mažesnis prioritetas: jei tikdavo kaina ir vieta, klientai iškart planuodavo susitikimą su pardavėjais ir kartu aptardavo rūpimas detales“, – teigia E. Gudauskienė.
Vienas dažniausiai šiuo metu kylančių klausimų – ar nesustos naujų projektų statybos pritrūkus žaliavų, darbo jėgos ar atsiradus kitiems iššūkiams. Pokyčių rinkoje tikrai netrūksta, tačiau, E. Gudauskienės teigimu, plėtotojai bei statybos įmonės atrodo nusiteikę veikti lanksčiai ir prie naujų sąlygų prisitaikyti kuo greičiau.
„Matome, kad pradėti vystyti projektai, priešingai nei pandemijos pradžioje, šįkart nestoja. Žaliavų tiekimo klausimai taip pat yra aktyviai sprendžiami: persiorientuojama į naujas rinkas, sudaromos naujos sutartys“, – sako „Omberg“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
Kitas pasitaikantis pirkėjų klausimas – ar nesikeičia būsto paskolų išdavimo sąlygos. E. Gudauskienė ramina, kad bankai taip pat tęsia savo veiklą kaip įprastai: palūkanų norma ir kitos kredito suteikimo sąlygos yra nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką.
Preliminari sutartis apsaugo klientą
Jei vis tiek kyla abejonių dėl statybų eigos ar ateities finansinių galimybių, tačiau tuo pačiu nesinori prarasti galimybės turėti nuosavą būstą, E. Gudauskienė kaip saugiausią sprendimą išskiria rezervaciją.
„Klientai, įsigyjantys dar nepastatytą būstą ir sudarantys preliminarią sutartį, iš pradžių sumoka tik rezervavimo mokestį, įprastai sudarantį 2–5 tūkst. eurų, o pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį pas notarą pasirašo projektą jau pastačius, pavyzdžiui, po metų. Per šį laiką puikiai pasimatys, kokią įtaką dabartinė situacija turės arba kaip tik neturės gyvenamųjų būstų rinkai ir žmogaus pajamoms. Jei nutiktų taip, kad pasikeistų kliento situacija ir po metų jis nebegalėtų gauti kredito iš banko, beveik visais atvejais plėtotojas tiesiog nutrauktų preliminarią sutartį ir pirkėjui grąžintų visą pradžioje įmokėtą sumą“, – pasakoja E. Gudauskienė.
Gali pasikartoti popandeminės spyruoklės situacija
Pasak E. Gudauskienės, situacijai aprimus bei nusistovėjus gali pasikartoti pandemijos metu stebėtas scenarijus: kol buvo daug neapibrėžtumo ir fiziškai nebuvo įmanoma dirbti, būstų pirkimas buvo kuriam laikui sustojęs. Vėliau prasidėjo jų pirkimo bumas ir pasiūla rinkoje stipriai sumažėjo. Panaši situacija gali pasikartoti ir dabar.
„Manau, kad būsto pirkimas gyventojams nebus prioritetas nei kovo, nei balandžio mėnesiais. Tačiau situacijai pamažu stabilizuojantis ir atsirandant daugiau aiškumo, greitai grįšime į tas pačias vėžes ir paklausa gali pradėti sparčiai augti“, – priduria „Omberg“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.